varvalioti

varvalióti, -iója, -iójo intr., var̃valioti, -ioja, -iojo 1. po truputį varvėti: Ko tas taletas (tualetas) urzinė[ja], kaip šnypšta – [v]anduo vis var̃valio[ja] Krš. ║ impers. lynoti: Vis varvaliója, be lietaus ir dienos nebūna DrskŽ. Tik nustoja i vėlek var̃valio[ja], nebė[ra] galo Krš. 2. menk. verkšlenti: Liaukis varvaliójęs visą dieną! Skr. 3. menk. bet kaip, prastai dirbti: Jijė varvaliója, t. y. dirba, o gero nėr, dirba be kainos J. \ varvalioti; išvarvalioti